Įsijausti į vasaros ritmą

Birželis yra Vandenynų mėnuo ir pirmasis pilnas vasaros mėnuo šiauriniame pusrutulyje. Paprastai tai įtemptas metas visiems, susijusiems su vandenynų apsauga, nes susibūrimai vyksta švenčiant, derantis ir laukiant iššūkių, susijusių su vandenynų sveikata. Kai kuriais metais, atėjus Darbo dienai, jaučiuosi taip, lyg nebūčiau praleidęs laiko prie vandens, nors kiekvieną dieną galvoju apie tai, ką galime padaryti, kad atkurtume vandenyno išteklių gausą.

Ši vasara buvo kitokia. Šią vasarą buvau arti ruonių ir pelėdų, erelių erelių ir jūrų kiaulių – ir viso nematomo gyvenimo apačioje. Šią vasarą pirmą kartą per dešimtmetį ar daugiau metų plaukiau baidarėmis. Šią vasarą stovyklavau saloje ir stebėjau, kaip virš mano palapinės kyla mėnulis, klausydamasis bangų ošimo krante. Šią vasarą priėmiau kvietimą prisijungti prie draugų ir pasiplaukioti valtimi vakarieniauti už kelių miestelių ir grįžti namo švytinčio saulėlydžio fone. Šią vasarą turėjau galimybę nusivežti savo anūką į pirmąją kelionę valtimi ir iš arti pamatyti jo pirmąjį omarą, kai šis išplaukė iš spąstų. Jis dar nėra visiškai pasiruošęs riešutų spaustuko ir citrininio sviesto skonio omarams, bet atrodė gana laimingas būdamas ten su mumis. Tikiuosi, kad kitais metais vėl galėsime tai padaryti.

Visi šie nuotykiai man priminė, kodėl darau tai, ką darau.

Žinoma, vasara nesibaigė, ir vasaros orai užsitęs. Uraganų sezonas įsibėgėja, kaip ir įtempti rudens mėnesiai. Žvelgdami į vandenynų gausos atkūrimą ir regeneracinės mėlynosios ekonomikos augimą, taip pat apmąstysiu pavasarį ir vasarą. Kaip ir kiti „The Ocean Foundation“ komandos nariai, mes rinksimės įvairių susitikimų temas ir įpinsime jas į darbo planą, tikėsimės, kad uraganų sezonas nepasirodys esąs mirtinas po siaubingų audrų, kurias jau matėme šiais metais, ir būsime dėkingi visiems mūsų bendruomenės nariams, kurie prisideda – už mus, už jų bendruomenes ir už ateitį.